2014-03-04
    Ballkan Forum Email Chat Shqiptaret Gazeta Televizione Reklamat
    Banka Bursa Bashkia Kryeministra Instat Gjyqesori Millennium  
POLITIKA
Pozita
Opozita
Parlament
Presidence
Zgjedhjet
Politika e jashtme
KRONIKA
Lajmi i dites
Lajme nga rrethet
Prokukori
Gjykate
Policia
EKONOMI
Biznes
Finance
Investime
Bankat
SOCIALE
Bashkia
Shendetesi
Arsimi
Turizmi
Trotuar
Reportazhe
Personazh
KULTURE
Monumente
Muzika
Arti
Galeri
Kinema
Libri
BOTA
Emigrantet
Lajme nga rajoni
Lajme nga bota
Diplomaci
SPORTI
Sporte vendi
Sporte bote
Legjionarėt
**Gjermani 2006**
“Athina 2004”
OPINIONE
Analize
Koment
Opinion
Dosier
Speciale
Letrat e Lexuesve



Lajme nga Koment

Arsimi, njė reformė pėr reformat

Autori i Lajmit: Ahmet DEMAJ*



Mbas festės sė madhe tė 100 vjetorit tė pavarsisė, viti 2013 si viti i parė i Qeverisjes sė Ismail Qemalit, pėrkon dhe me 100 vjetorin e hapjeve tė shumė shkollave shqipe.
Shohim botime, festime dhe emisione, intervista dhe deklarata qė bėhėn pėr rrugėn e gjatė tė arsimit Kombėtar. Arrin nė njė pėrfundim: Kemi ecur shumė, shumė. Kemi fituar shumė liri e tė drejta si individ dhe kolektive, si privatė dhe shtetror. Pėr 50 vjet tė sistemit socialist i referohshim vitit 1938. Pėr 20 e ca vjet demokraci i referohemi vitit 1992. Nuk jam nga ata qė arritjet e demokratizimit tė shkollės t i mohojė, por nuk mund tė kėnaqemi as me buzėt e kuqe tė shkollave, kur shohim plagė brenda trupit tė saj. Kritikat e institucioneve ndėrkombėtare pėr shifrėn e 57 pėrqind e tė shkolluarėve tanė rezultojnė, analfabet funksional mė bėn tė rezultojnė, dhe tė regojmė: Turp pėr shtetin tonė. Turp pėr shkollėn. Turp pėr mėsuesit. Shumė mė turp pėr brezin e ri qė pranon kėtė njollė tė pėrjtėshme, mbi shpatullat e tyre. Duhet reagim! Pse janė tė tillė? Rilindasi Sami Frashėri rekomandon nė veprat e tij:
Kush do tė investojė pėr njė vit,
Tė mbjellė misėr e grurė,
Kush do tė investojė pėr 100 vjet,
Tė ivestojė pėr arsim dhe kulturė ...
Kėto vargje flozofike tė tij i gjeta tė montuara nė programin e Rilindjes sė Qeverisė Socialiste. Bukur! Shumė Bukur. Por si? Programi sqaron, por nė terrenin praktik tė punės, nė gjithė kategoritė e shkollimit dhe koordinimi i gjithė faktorėve qė duhet tė kontriubojė nė mbarėvajtjen e kėtij sektori kėrkon bashkėpunim e gjithėpėrfshirje! Nuk duam tė flasim pėr maxhorancėn qeverisėse, po pėr shkollėn shqiptare, pėr fėmijėt shqiptarė, pėr ardhmėrinė e kombit dhe jo vetėm.
Nė kėto kushte, kur nga tė gjithė kėrkohet qė tė merret kthesa e vonuar edhe nė arsimin kombėtar mendojė se ėshtė e nevojshme: Tė mbahet njė Kuvend a Konferencė Kombėtare. Me qėllimin e vetėm qė reforma tė merret me ato probleme e rregullime qė tė ken jetėgjatsi dekadash, dhe tė mund t u rezistojnė edhe transformimeve gjithashtu.
Pra nėqoftėse ne s na funksionojnė mirė qoftė sistemi, qoftė promovimi i tyre, tė mos nisemi nga interesat klienteliste, tė ēastit, por nga pėrfitime perspektive, tė shėndoshjes sė arsimit, Tė mbjellim sot dhe sigurisht do tė korrim mot ! Nė kėtė analizė, tė nxitim arritjet, tė ndėshkojmė e venė gishtin nė plagėt qa ka marrė shkollimi i breznive. Nė rrethana tė tilla, nga analiza dhe prognoza rezulton: Tė heqim dorė nga reformat spontane, pozimet televizive qė natyrisht ishin tė nevojshme nė fillim tė viteve 1990, por qė u ka perėnduar koha pas 22 viteve. Tashmė ėshtė momenti qė duhet refelektuar thellė dhe tė mirėmendojmė, pra tė peshojmė: Ēfarė kemi bėrė mirė, ēfarė jo mirė. Ēfarė ka funksionuar dhe ēfarė ka dėshtuar?! Nėse nuk ka funksionuar. Pse nuk ka funksionuar, dhe ēfarė ka penguar? Analiza duhet bėrė e thellė dhe nga gjithė grupet e interesit dhe sa mė gjithėpėrfshirės. Ka dėshtuar sistemi i aplikuar, apo kanė spekulluar njerėzit qė kanė pėrgatitur breza informal?
Sepse ndodh tė kemi ligje tė formuluara, shumė tė mira dhe bashhkėkohore,tė kopjuara nga perėndimorėt, por nė shoqėrinė tonė nuk kanė funksionuar. Nuk ėshtė vėshtirė tė kopjosh. E rėndėsishme ėshtė tė pėrshtatėsh, tė gjejnė aplikim nė jetėn e shkollės sonė. Kujtojmė ēoroditjen e maturės Shtetrore.
Pėr tė ndarė mirė kėtė punė duhet debat publik, midis strukturave shtetrore dhe atyre shoqėrore. Tė studiohet stadi i zhvillimit, tė nxirren konkluzione, tė ndėrtohen strategji, tė cilat tė jenė rezistente pėr dekada, apo dhe pėr disa, dhe tė mos jemi pishmand pėr ato qė kemi bėrė.
Duhen konferenca qė programi i Qeverisė sė Rilindjes, Ministrisė sė Linjės, tė shkollės, mėsuesve tė jenė tė prekshme, tė dukshme, edhe tek opinioni qė ndikon tek shkolla. Duhet kuvenduar, Kuvend a Konferencė, madje tė jetė pjesė e emergjencės, pėr tė fituar kohėn e humbur, dhe pėr tė mos u thelluar nė gabimet e mėtejshme. Kjo dhe pėr arsye qė ky vit filloi me tė njejtin plan mėsimor, me tė njejtė plan studimi, me tė njėjta probleme tė rrėmujės, me tekstet si vite tė tjera, etj.
Le tė hapim diskutimin: Socialist e demokrat a ka sukses arsimi para universitar me ndarjen 5-4-3? Ē’probleme ka zhvillimi social, organizimi, e mbi tė gjitha mėsimnxėnia si ka qėnė? Deri kur do tė spekullohet me lėndė informale qė ju rekomandohen pėr pėrzgjedhje shkollore dhe veē rrėmujės nuk sollėn gjė tė re, veē dėmtuan formimin shekncor tė lėndėve kryesore. P. Sh lihet lėnda e kimisė njė orė nė javė dhe zhvillohen 2 orė veprimtari me zgjedhje, ose ora e gallatės si e quajnė fėmijėt.
Qysh prej vitit 1994 kur u fut Ditari A-94 u hoq dorė nga kontrolli i dijes individuale i nxėnėsit dhe u fut kontrolli nė grup e sidomos me shkrim. Mendojė qė nxėnėsi humbi shumė nga pėrgjegjėsia individuale, por dhe demonstrimi i drejtė i tij.
U futėn orėt e lira torturė pėr mėsuesit-5 vjet-pa vend tė caktuar, qė nuk po gjejnė akoma ku e kanė vendin e tyre.
U ngarkua me detyrė shtėpie mė shumė se detyrat nė klasė, aq sa nxėnėsin e detyron ose tė kopjojė, ose tė mos i bėj fare, sepse mėsuesi nuk bėhet pjesė e kapėrcimit tė vėshtėrsive qė krijon ēdo orė mėsimi. (T mė falin pjesa e shėndoshė e mėsuesve) por pjesa tjetėr e kthen kėtė nė metodė pune, dhe presioni pėr tė bėrė kurse private me para.( gjė qė shkon tek braktisja fare e shkollės).
Alternativa e teksteve solli dhunim, presion, korrupsion, ulje tė cilsisė, deformim shekncor, etj.
Ja dhe dy shėmbuj nga geografia, nga 3 shtypėshkronja. A- Nga Kosova u shpėrngulėn drejtė Turqisė 1.5 milion. B- 1 milion. C-500 mijė! Kush ėshtė e vėrteta, numri real?! Kur tė vėrtetė ka vetėm njė. Gjuha shqipe -Pjesėt e ligjiratės. Nuk trajtohen nyja e pėrparme. Pa folur kėtu pėr deformim dhe ulje niveli nga bashkimi i leximit nė njė tekst me gjuhėn. Nė kėtė Kuvend- Konferencė le tė flitet hapur dhe tė orientojmė opinionit publik, madje tė denacojmė deformimin qė solli zhvillim- shpėrthimi me kaq vrull i arsimit privat, sidomos i atij tė lartė pėrgjatė tranzicionit. Informaliteti i diplomimit e deri te (shqyerja) titujtė e lartė, pa shėruar asnjė plagė tė shoqėrisė tonė nė krizė u bėn tė tėrė Doktor e Profesor (Informal) nga mė shumė se 30- 40 Universitete private, gati njė Universitet nė ēdo lagje!
Le tė mblidhen ish ministrat siē mblidhen ish presidentėt, apo gjeneralėt nė kohė lufte dhe tė gjykojnė dhe vendosin mbi situatėn e arsimit-katraurė.
Kemi parė mėsues me 7 muaj, 2 vjet, apo 4 vjet pedagogjike dhe kanė kryer detyrėn nė mėnyrė shėmbullore, falė pasionit tė tyre. Si ēelės suksesi ishte autoriteti dhe morali, i tyre i pa pėrlyer. Nuk kishte prind tė ndėrhyne pėr t i siguruar notė tė lartė fėmijės. Pėrkundrazi prindi i deklaronte mėsuesit: Hiqi veshin . Jo me kuptimin e dhunės, po nė kuptimin e mirėkuptimit dhe tė kėrkesės sė llogarisė, sepse donte vlerėsim real tė formimit tė fėmijės. Sot paguajnė para kesh pėr tė stimuluar formalisht fėmijėn.
1-Kėsaj maxhorance i ra fati qė nė 100 vjet mė parė, tė marrė pėrgjegjėsinė e Rilindjes dhe bashkė me tė edhe rriskun politik tė falnderimit, apo tė pėrkeqsimit tė situatės dhė pėr rrjedhim dhe tė kostos. Pra le tė jenė nė kėtė Kuvend Shpirtėrat e Petro Ninit, Papa Kristos, Jani Mingės, Luigj Gurakuqit, etj.
2- Kanė kaluar mbi 22 vjet. Po piqet mendimi, e tregues tė vėrtetė tė demokratizimit tė shkollės jashtė tendecave pėr politizimin e saj.
3-Ndėrtimi ligjishmėrisė, akteve normativė, dispozitave duhet tė shikohen si pjesė e njė reforme rezistente me synumin e jatėgjatėsisė, zhvillues, me perspektivė, dhe jetėgjatė.
Me kėtė synim tė normalizohet anormaliteti me tekstet mėsimore.
4. Menaxhimi i administratimt tė teritorit tė vendit duhet tė shikojė edhe pėrhapjen territoriale tė shkollava
(sepse ka shkolla me 45 nxėnės nė njė klasė, ashtu siē ka shkolla me 40 nxėnės nė 9 klasa. Ēdo tė bėhet? Duhet bėrė rigrupimi i shkollave, sepse do tė sigurojmė cilsi tė mėsimdhėnies.
5-Duke futur nė sistemin tonė arsimor tipe tė ndryshme e nga shumė shtete kemi bėrė gabime. Jemi pėr njė tip tė njė shteti qė na pėrshtatet mėsimi, e jo pak nga tė gjitha , duke mos realizuar asgjė.
6-Pėr tė dalė nga kriza, ku kemi rėnė si shoqėri, po kėrkojmė partnerėt tanė, strategjik ( gjitonė, apo tė largėt qofshin) kėtu le tė shikojmė pėrshtatjen tonė edhe pėr shkollat, sipas kėrkesave tė tregut.
7- Jemi pjestarė tė globit, kemi detyrimet , t ju pėrshtatemi dhe pėrgjegjėsitė pėr tė shpalosur individualitetin e shkollės shqiptare.
Mė duket se gjuhėt e huaja po spekullojnė nė kurriz tė gjuhės shqipe. Futja nė klasėn e tretė duket e parakohėshme dhe e ngutur. Shteti tė dalė pėrgjegjės, shkolla tė kryejnė misonin e vet madhor, pėrgatitjen dhe arsimimin e brezave.
8-Tė hiqet dora nga ankesat pėr tė metat e tė tjerėve. Ēdo tė bėjnė ata qė drejtojnė sot: Ėshtė njė njė llojė rrisku i sotėm pėrpara 600-700 mijė nxėnės e studentė qė kėrkon mbėshtetejen e tyre nė suksesin e reformės sė tanishme.
9-Statusi i mėsuesit tė konsiderohet i veēantė nga pamja e paraqitja, qė nga profesionalizmi dhe figura morale, sepse ėshtė specifik nė Rilindjen. Nuk duhet konsideruar njė vend thjeshtė pėr tė marrė rrogėn, (e cila duhet rishikuar) por njė mision madhor, edukativ pėr tė arsimuar dhe pėrgatitur gjeneratėn pasardhėse, njė punė qė hedh ura dhe ruan themelet e njė kombi, pėr tė justififikuar, ruajtur dhe transmetuar vlerat dhe vyrtytet e njė kombi, pėr tė jusifikuar atė qė thot dhe Aleksandri i Madh: Zoti mė solli nga qielli nė tokė, mėsuesi mė ngriti nga toka nė Qiell.
10-Tė ruash traditėn dhe tė evolosh atė, s ke humbje, pėrkundrazi. Vendi ynė ndoshta i vogėl, por ka dhe vlera tė mėdha, tė cilat duhet ruajtur dhe marrė pėr referencė, e frymėzuar breznitė. Shkollat e djeshme bėn zė dje, e ruajnė emrin edhe sot, duhet trasmetuar dhe pėr nesėr si:
Normalja e Elbasanit, Tregėtarja e Vlorės, Veterinaria e Shkodrės, Politekniku i Tiranės, janė emblema e shkollės shqiptare, mbeten maja e arsimit tonė Kombėtar. Ato janė sa tradicionale aq dhe pėrballuese nė tregun e sotėm tė punės.
Mbahen mend emėrtimet e reformave si ajo e vitit 1950, kundėr Analfabetizmit. Ajo e Riorganizimit tė viteve 1963. E Revolucionarizimit mė 1967-1968. E Modernizimit dhe e Masivizimit 1970-1980. Ajo e Demokratizimit tė vitit 1992. E Liberalizimit mė 2005, e cila rrokullisi situatėn dhe solli informalitetin, shqyerjen dhe deformimin e gjithėanshėm, tė mbushur me informalitet dhe analbatė funksional.
-Le tė mund tė quajmė reformėn e Qėndresės sė Shkollės Shqipe, tė Rilindjes, tė Rilindur kėtė vit shkollor, 2013- 2014!

-Mėsues, Kryetar i Shoqatės A. K Labėria - VLORĖ

Ky lajm ėshtė publikuar: 04/11/2013


  KERKO TEK BALLKAN

POLITIKA

RTSH, Komisioni i Medias bllokon procesin, nė pritje tė njė marrėveshje


Ministria e Bujqėsisė: Karburant me ēmim 100 lekė litri pėr fermerėt


Basha: Opozita do jetė e pranishme nė kuvend


Spiropali: U arkėtuan 10 miliard e 177 milionė lekė


Ligjet, seancė dėgjimore pėr trajtimin e tė burgosurve



Koment

Dėmton politika e keqe pa emėrues tė pėrbashkėt


I tillė ishte Azem Hajdari


Tė hiqet imuniteti ligjor pėr njerėzit e zgjedhur nė pushtet!


FATI , PĖR FATZINJTĖ...


Korrupsioni ėshtė rreziku i njė shoqėrie pėr dėshtim!



KRONIKA

Arrestohet grupi kriminal, 13 nė pranga, 2 nė kėrkim


Gjyqi ndaj meje i montuar pėr qėllime politike, tė pushohet


Gėrdeci, lirohet Ylli Pinari ishte dėnuar me 15 vite burg


Tiranė, eksploziv banesės sė biznesmenit, plagoset njė vajzė


Kapen me 450 kg drogė, nė pranga 2 persona


2001-2004 Ballkan.com
Te gjitha te drejtat e rezervuara "Ferano Group" Sh.p.k
Programuar nga Shqiperia.Com
Adresa e Redaksisë:
Rruga e Durresit, Nr 61, Tirane, Shqiperi
Tel / Fax: +355 4 229 954